- varnalėšas
- varnalė́šas sm. (1) K.Būg, Š, NdŽ, KŽ, Alvt, varnãlėšas (1) Rtr 1. L, Ak, LBŽ, LD214(Klt), Ds, Lkm, Dkš, Pin, Jsv, Pš žr. varnalėša: Varnalė́šo lapu tai kaip perasonu (skėčiu) gali apgaubt Dbk. Varnalė́šai obelim šakas siekia – tokio aukštumo Šd. Reikia varnalė́šo šaknį išimti lauk, kol stiebas neišlenda, i gerti nū roimatizmo (reumato) Šlu. Varnalė́šai guzikuoti Sdb. Girdi teipag, kad čionai neprimena varnalėšo nei dilgynių, tiktai lilijas lauko MP329. Pašalėse, kur seniau dūzgavo bičių aviliai ir siekdavo langus serbentų kerai – viešpatavo piktadilgės, platūs varnalėšai, durnaropės A.Vien. ^ Išsiplėtęs kaip varnalėšas Jnš. 2. scom. Sv prk. apie apsileidusį, užskurdusį žmogų: Su varnalė́šu susdėsi, varnalė́šu ir pats pasdarysi Slk.
Dictionary of the Lithuanian Language.